suokalbininkiškas

súokalbininkiškas, -a adj. (1); L246 būdingas susimokėliams: Pastebėjau, kad motina vaikšto keistai patamsėjusiu veidu, paslaptinga, kažkokia suokalbininkiška ar dviprasmiška šypsena rš.

súokalbininkiškai adv.; L111: Jiedvi gudriai, suokalbininkiškai susižvalgė ir tyliai sukikeno rš.